Tapyba man, visų pirma, yra procesas, tik vėliau rezultatas. Savo kūriniuose daugiausia dėmesio skiriu žmogui – pačiam sudėtingiausiam šios žemės gyventojui. Gilinuosi į jo vidinį pasaulį, kad kuo įtaigiau tapybos darbuose atsiskleistų tiek teigiami, tiek neigiami žmogaus potyriai. Asmeninėje kūryboje svarbiausia, kad paveikslas kažkuo sudomintų, o ne tiesiog būtų malonus pažiūrėti.

            Prieš sėdant prie molberto – kūrybinis procesas ilgai vyksta galvoje. Ypač svarbu, kad būtų aiški forma. Kūriniuose mėgstu atvaizduoti ne tik žmogiškąjį pavidalą, bet ir gyvūnus, augalus. Manau, kad šie simboliai itin gerai perteikia žmogaus kaip individo esmę ir padeda reflektuoti mus supantį pasaulį. Visi vaizduojami objektai dažniausiai nurodo užkoduotą idėją. Ypatingas dėmesys tenka ir spalvai. Esu emocinga, aštresnius pojūčius mėgstanti menininkė, dėl to kūriniai pasižymi spalvų kontrastu bei įvairių emocijų, būsenų išryškinimu.

            Žaviuosi siurrealistine tapyba, todėl kūriniuose galima įžvelgti aliuziją į sapnų pasaulį, kuris susijęs su žmogaus mintimis ir išgyvenimais. Drobėje vaizduoju ir išryškinu mielas, trikdančias ir nepatogias visų mūsų bei aplinkos savybes.